HBO Max dokumentinis serialas seka Wolfgango Pucko aprūpinimą „The Event“
Nuo Ekrano aktorių gildijos apdovanojimų iki HBO premjeros vakarėlio „Westworld“ keturių dalių serialas rodo intensyvų planavimą ir detales, susijusias su Pucko ir jo komandos aukšto lygio maitinimu.
NIUJORKAS – Maisto ruošimas didelei grupei visada kelia stresą. Taigi įsivaizduokite, kad gaminate maistą daugiau nei 1000 svečių. Dabar paverskite tuos svečius karštomis įžymybėmis, tokiomis kaip Bradas Pittas.
Su tuo dažniausiai susiduria virtuvės šefo Wolfgango Pucko maitinimo verslas, kuriam pavesta paruošti šimtus lėkščių miso glazūruotos lašišos arba lėtai troškintų trumpų šonkauliukų triukšmingų renginių metu.
Paprastai kameros yra apmokomos įžymybes tokiuose renginiuose, tačiau su nauju HBO Max serialu „Įvykis“ jie užfiksavo užkulisiuose triūsiančius virėjus ir serverius.
Manau, kad mes esame linkę į tiekiamą maistą laikyti visiškai savaime suprantamu dalyku, sako Johnas Watkinas, kuris su dažnu bendradarbiu Eamonu Harringtonu režisavo dokumentinį serialą ir buvo vykdomasis prodiuseris.
Nuo Ekrano aktorių gildijos apdovanojimų iki HBO premjeros vakarėlio „Westworld“ – keturių dalių serialas parodo intensyvų planavimą ir detales, susijusias su aukšto lygio maitinimu.
Naudojant sudėtingus patiekalus ir laikinąsias virtuves, kažkas tikrai nepavyks, ir tai yra viena iš pamokų, kurias namų virėjai gali išmokti iš serijos – lankstumas. Kaip pažymi vienas šefas: man maitinimas yra prisitaikymas.
Tai buvo akivaizdu pernai sausį per SAG apdovanojimus Los Andžele. Pucko komanda sukūrė patiekalą už 1 280, į kurį įeina keptuvėje kepta vištiena su imbiero ropių tyrele ir agrastų salsa verde, taip pat miso glazūruota lašiša su lipniais ryžiais ir sezamo agurkais.
Likus kelioms dienoms iki išleidimo, virėjai iš organizatorių sulaukė stulbinančios bombos: apdovanojimų ceremonija nusprendė tapti veganiška.
Pucko maitinimo įmonės greitai atšaukė gautus 250 svarų lašišos ir 300 svarų vištienos užsakymus ir pradėjo gaminti paelijos ryžių patiekalą su lapiniais kopūstais ir moliūgais, apdegusias morkas su harisos glaistu ir pupelių salotas su rukola, alyvuogėmis ir pipirais.
Kameros užfiksavo kruopštų patiekalo pastatymą lėkštėse, besidriekiančiose kiemus, elementas po elemento, dažnai pincetu pridedant mažytį lapelį.
Jis tarsi juda kaip surinkimo linija. Tačiau gaminio kokybė yra tokia aukšta, kad tai panašu į brangiausio Mercedes, kokį tik galite nusipirkti, surinkimo linijas, sako Harringtonas.
Žiūrovai taip pat stebi liokajų susitikimus, kai padavėjams liepiama pasinaudoti dviejų minučių trukmės reklamos langu, spiečiant valyti stalus ir priimti gėrimų užsakymus. Stebėkite nykščius! Jokių nykščių lėkštėje! jie įspėjami.
Kiek iššūkių sulaukė serveriai, tiek ir filmo kūrėjai. Tai buvo taip pašėlus, sako Watkin. Labai daug kas vyksta taip greitai ir bandoma rasti būdų, kaip visa tai užfiksuoti, įsitikinti, kad fotoaparatai yra tinkamoje vietoje ir kad padarome norimus kadrus – tai buvo tikrai sudėtinga.
Antrame epizode 1 200 verslo rizikos kapitalistų ir verslo didvyrių susirenka į „Rose Bowl“ vykstantį „Upfront Summit“ susitikimą, kuriame vyksta dviejų dienų renginys, kurio metu reikia pasirūpinti pusryčiais, pietumis, užkandžiais ir vakariene.
Kai kurie žmonės mano, kad šie įvykiai tiesiog stebuklingai nutinka, bet yra tiek daug planavimo, sakė Puckas a „Forbes“ interviu .
„Puck“ įgulai teko susidurti su keliomis vingiomis, įskaitant stiprų vėją, nepakankamą serverių skaičių ir vadinamąjį „quiche“ incidentą – skubant užtepti kišelius, nebuvo pakankamai laiko leisti jiems pailsėti. netvarkingas. Tai ne apie klaidinimą. Taip atsigaunate, filme cituojama Barbara Brass, maitinimo pardavimų viceprezidentė.
Watkin ir Harrington pradėjo projektą praėjusį sausį, likus vos kelioms dienoms iki SAG apdovanojimų – tai buvo krikštas ugnimi, sako Harringtonas – ir išaugo iki trijų ar keturių filmavimo komandų vienam renginiui. „Rose Bowl“ renginys buvo labiausiai fiziškai apkraunantis: mes 10 000 žingsnių įveikdavome tris ar keturis turbūt kiekvieną dieną toje laidoje, pridūrė jis.
Kiekvienas renginys tikriausiai pritrauks ir patį Pucką, kuris yra tokia pat įžymybė, kaip ir svečiai. Virėjas dažnai užsiimdavo – ragaudavo, patardavo ir net prižiūrėdavo maisto ruošimo stotį. Nežinai, ar jis ateina 15 minučių, ar dvi valandas. Tačiau būdamas ten, jis tampa dėmesio centru, sako Harringtonas. Puckas netrukdė serialui, o jo vienintelis reikalavimas buvo, kad jo maistas atrodytų gerai.
Atskirame interviu Puckas prisipažino, kad jo asmenybė ne visada puikiai tinka maitinimo pasauliui. Esu vaikinas, kuris viską daro paskutinę akimirką. Aš dažnai kuriu chaosą, nes paskutinę akimirką persigalvoju, sako jis. Taip pat žinau, kad maitinimo srityje labai svarbu būti organizuotam, todėl labai svarbu turėti gerą kolektyvą.
Filmavimo grupės pasirodydavo didelėmis dienomis su virėjais – kartais net 5:30 val. – tačiau buvo tam tikrų pranašumų. Watkinas ir Haringtonas jautė pareigą išbandyti visą maistą. Juk jie turėjo žinoti, ką aprašo. Watkin prisimena kelis kartus kąsnius netvarkingo kišo ir praradęs protą.
Niekada nevartojau heroino, bet manau, kad valgant Volfgango kišą patirtis turi būti labai panaši į tai, kas yra tada, kai tau į ranką šlakelis heroino, – juokdamasis sako jis. Iškart patyriau visišką ekstazės jausmą, o tada iš karto turėjau vytis aukštumas. Turėjau išgerti dar vieną gabalėlį kišo.
Prisiregistruokite priePramogų informacinis biuletenis
Ačiū, kad užsiregistravote!
Patikrinkite, ar gautuosiuose nėra sveikinimo el. laiško.
El. paštas (būtina) Prisiregistruodami sutinkate su mūsų Privatumo pranešimas ir Europos vartotojai sutinka su duomenų perdavimo politika. PrenumeruotiAnjara: