Baritono balso kanadietis dainininkas ir dainų autorius Leonardas Cohenas, sklandžiai sumaišęs dvasingumą ir seksualumą tokiose dainose kaip Hallelujah, Suzanne ir Bird on a Wire, mirė sulaukęs 82 metų, ketvirtadienį pranešė jo sūnus.
Mano tėvas ramiai mirė savo namuose Los Andžele, sakoma Adamo Coheno pranešime. Iki paskutinių akimirkų jis rašė su savo unikaliu humoro ženklu.
Cohenas, taip pat žinomas kaip poetas, romanistas ir trokštantis dzeno vienuolis, sumaišė liaudies muziką su tamsesniu, seksualesniu bruožu, kuris sulaukė gerbėjų visame pasaulyje ir tarp kitų muzikantų, tokių kaip Bobas Dylanas ir R.E.M.
Jis išliko nepaprastai populiarus ir sulaukęs 80-ies, kai jo gilus balsas paniro į rimtai žvyro gilumą. Jis gastroliavo dar šiais metais ir tik praėjusį mėnesį išleido naują albumą „You Want it Darker“. Adamas Cohenas sakė, kad jo tėvas mirė žinodamas, kad padarė vieną didžiausių savo įrašų.
Coheno „Aleliuja“ iš kultinio hito tapo šiuolaikiniu standartu, kuris dabar yra begalinis filmų, TV laidų, „YouTube“ vaizdo įrašų, realybės šou ir vidurinės mokyklos choro koncertų dalis.
Cohenas, kažkada sakęs, kad į muziką įsitraukė, nes negalėjo užsidirbti pragyvenimui kaip poetas, išpopuliarėjo per septintojo dešimtmečio liaudies muzikos atgimimą. Per tuos metus jis keliavo folkloro ratu su jaunesniais atlikėjais, tokiais kaip Dylanas, Joni Mitchell, Joan Baez ir kt.
Jo amžininkas Krisas Kristoffersonas kartą pasakė, kad norėjo Coheno paukščio ant vielos pradžios eilučių ant savo antkapio.
Jie būtų puiki epitafija pačiam Cohenui: kaip paukštis ant vielos, kaip girtas vidurnakčio chore, aš stengiausi būti laisvas.
Hamiltono žvaigždė ir kūrėjas Linas Manuelis Miranda ketvirtadienio vakarą citavo šias eilutes socialiniame tinkle „Twitter“ kaip vieną iš daugelio, pagerbusių Coheną.
„Kaip paukštis ant vielos
– Linas Manuelis Miranda (@Lin_Manuel) 2016 m. lapkričio 11 d
Kaip girtas vidurnakčio chore
Aš savo būdu bandžiau būti laisvas.
-Leonardas Cohenas
Tačiau Monrealyje gimęs Cohenas scenoje niekada neatrodė toks patogus ir iš dalies jį pavadino grupės senbuviu. 2001 m. Ispanijos laikraščio „El Mundo“ priedui „Magazine“ sakė jis mažiausiai 10 metų vyresnis už kitus.
Jokio kito atlikėjo muzika nebuvo panaši į Leonardo Coheno muziką. Tačiau jo darbai išliko iš kartos į kartą. Kanada ir pasaulis jo pasiilgs.
– Justinas Trudeau (@JustinTrudeau) 2016 m. lapkričio 11 d
Judy Collins, sulaukusi hito su Coheno daina Suzanne, kartą prisiminė, kad buvo toks drovus, kad pasitraukė įpusėjus pirmajam viešam jos pasirodymui ir jai teko jį įtikinti grįžti į sceną.
Kaip ir Dylanas, jo balsas trūko švelnumo, bet skambėjo emocijomis.
2016 m. Dylanas „The New Yorker“ sakė, kad geriausias Coheno darbas buvo gilus ir teisingas, daugialypis ir stebėtinai melodingas.
Kai žmonės kalba apie Leonardą, jie neužsimena jo melodijų, kurios man kartu su jo tekstais yra didžiausias jo genijus, sakė Dylanas. Net kontrapunktinės linijos – kiekvienai jo dainai jos suteikia dangiško charakterio ir melodingo pakilimo. Kiek žinau, šiuolaikinėje muzikoje niekas kitas to nepriartina.
Tai buvo Dylanas, kuris pirmą kartą suvokė 1984-ųjų „Aleliuja“ potencialą, XX amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje du kartus koncertuodamas, vieną kartą Coheno gimtojoje Kanadoje.
Jis liko nepastebėtas, kai pasirodė nepriklausomų leidyklų albume, kurį atmetė Coheno leidykla. Prieš įrašydamas dainą, jis užpildė sąsiuvinį su maždaug 80 eilučių. Jo teigimu, nepaisant religinių nuorodų į Dovydą, Batsebą ir Samsoną, tai buvo bandymas aleliujai suteikti nereliginį kontekstą, pagyrimo išraišką.
Cohenas įrašė keturias eilutes, bet dar keletą nusiuntė Johnui Cale'ui, įkūrėjui „Velvet Underground“ nariui, įrašiusiam „Hallelujah“ 1991 m. pagerbimo albumui.
Tai Cale versija, kuri tapo standartine ir ją naudojo garsiausias jos dainininkas, velionis Jeffas Buckley, kurio 1994 m. įrašymas iš tikrųjų pradėjo dainos, kaip kultūros reiškinio, pristatymą.
Ačiū Leonardui Cohenui
- k.d. lang (@kdlang) 2016 m. lapkričio 11 d
Greitas atgimimas, mano drauge.
2008 m. Cohenas buvo įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų ir pasakė auditorijai: Man tai labai mažai tikėtina proga. Tai nėra išskirtinumas, kurio troškau ar net drįsau svajoti.
Tokiose dainose kaip „Sisters of Mercy“ Cohenas sujungė romantiškus vaizdus su minimalia orkestruote, kad sukurtų muziką, skambančią tradicinių liaudies dainų autentiškumu. Daugelio jų nuotaika buvo niūri, su juodu humoru ar sarmoniškais socialiniais komentarais.
Sunaikink kitą vaisius dabar, mes nemėgstame vaikų, buvo viena iš jo dainos „Ateitis“ eilučių.
Kartą paklaustas, ar yra pesimistas, jis atsakė tipišku tamsiu humoru.
Aš visiškai nelaikau savęs pesimistu“, – 1993 m. Londono Daily Telegraph sakė jis. Aš manau, kad pesimistas yra tas, kuris laukia lietaus. Ir jaučiuosi visiškai permirkusi iki odos.
Cohenas visą gyvenimą kentė depresijos priepuolius, kuriuos kartais bandė sušvelninti alkoholiu ir narkotikais.
Kai 2009 m. pradžioje surengė savo pirmąjį koncertą JAV per 15 metų, 74 metų vyras sulaukė daugybės ovacijų iš išparduotos minios Niujorko „Beacon“ teatre.
Jau seniai atsistojau ant šios scenos Niujorke, sakė Cohenas. Man buvo 60 metų, vaikas su beprotiška svajone. Nuo tada aš vartoju daug Prozac.
Cohenas taip pat vaidino Čikagos teatre 2009 m., grįždamas į JAV koncertų grandinę.
Gimęs 1934 m. rugsėjo 21 d., jis dar būdamas paauglys subūrė kantri muzikos grupę „Buckskin Boys“.
Jis mokėsi McGill universitete, kai 1956 m. buvo išleista jo poezijos knyga „Palyginkime mitologijas“, sulaukusi kritikų pripažinimo. Po jo 1961 m. pasirodė „Žemės prieskonių dėžutė“. Pirmasis jo romanas „Mėgstamiausias žaidimas“ pasirodė 1963 m.
Jis išleido dar keletą poezijos rinkinių, gyvendamas Graikijos Hidros saloje septintajame dešimtmetyje, o 1966 m. sulaukė savo eksperimentinio romano „Gražieji nevykėliai“ ir pirmuoju albumu „Leonardo Coheno dainos“ 1968 m.
Panašu, kad Leonardas Cohenas taps pagrindiniu senstančių savo kartos piligrimų atstovu, rašė „The New York Times“ 1968 m. „Times“ pašnekovui jis pasakė: Aš net negalvoju apie save kaip rašytoją, dainininką ar dar ką nors. Užsiėmimas būti vyru yra daug daugiau.
Iš viso jis išleido daugiau nei tuziną romanų ir poezijos knygų bei įrašė beveik dvi dešimtis albumų.
Gimęs žydų šeimoje, Cohenas laikė save ir žydu, ir budistu.
Dešimtmečius Cohenas buvo Zen budistų vienuolio Joshu Sasaki Roshi mokinys ir draugas, o 1994–1999 m. gyveno kaip Roshi mokinys Mount Baldy Zen centre Los Andžele.
Jis tvirtino nevisiškai suprantantis budizmo sąvokas, bet sakė, kad rekolekcijos ir sunkus darbas leido jam geriau pajusti save.
Aš ten buvau virėjas, sakė jis žurnalui. Mano gyvenimas buvo kupinas didelių netvarkų, chaoso, ir aš ten pasiekiau šiek tiek disciplinos. Taigi nusprendžiau grįžti prie muzikos.
RIP Leonardas Cohenas. Dėkoju už atsidavimą muzikai ir vienos iš mano mėgstamiausių dainų, skirtų dainuoti „Hallelujah“, parašymą. https://t.co/JsTjNmmarC
– Jennifer Hudson (@IAMJHUD) 2016 m. lapkričio 11 d
Jis toliau rašė ir gamino albumus bei knygas.
Cohenas niekada nesusituokė, tačiau su menininke Suzanne Elrod susilaukė dviejų vaikų Adomo ir Lorkos.
Jis niekada nelaimėjo „Grammy“, bet laimėjo daugybę kitų apdovanojimų, įskaitant 1991 m. Kanados ordino kompaniono titulą – aukščiausią jo gimtosios šalies civilinį apdovanojimą.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė, kad jokia kito atlikėjo muzika nebuvo panaši į Leonardo Coheno muziką. Tačiau jo darbai išliko iš kartos į kartą. Kanada ir pasaulis jo pasiilgs.
Vienas mėgstamiausių Coheno hitų buvo 1967-ųjų „So Long Marianne“, parašytas buvusiai merginai ir ilgametei draugei Marianne Ihlen, kuri taip pat įkvėpė jo dainą „Hey, That’s No Way to Say Goodbye“.
Šių metų liepos pabaigoje Cohen gavo el. laišką iš Ihleno draugo, kad ji serga vėžiu, praėjusį mėnesį pranešė „New Yorker“. Cohenas parašė jai laišką, kuriame buvo parašyta:
Na, Marianna, atėjo toks laikas, kai mes tikrai tokie seni ir mūsų kūnai griūva, ir manau, kad labai greitai tave paseks. Žinokite, kad esu taip arti už tavęs, kad jei ištiesi ranką, manau, kad pasieksi manąją.
Ihlen laišką gavo likus dviem dienoms iki mirties.
„Associated Press“ muzikos rašytojas Mesfinas Fekadu prisidėjo prie šio pranešimo iš Niujorko.
RIP Leonardas Cohenas. Ugh. Jaučiasi aštri, ši mirtis. Tai verčia mus prisiminti tokias dainas kaip „Come Healing“, kurios yra tinkamos šioms dienoms
– Sarah Silverman (@SarahKSilverman) 2016 m. lapkričio 11 d
R.I.P. Leonardas Cohenas. Aleliuja į dainų kūrimo juostą.
– Robas Thomas (@ThisIsRobThomas) 2016 m. lapkričio 11 d
Mielas Leonardai Cohenai, ačiū už ramias naktis, apmąstymus, perspektyvą, niūrias šypsenas ir tiesą #dainos bokštas
- Russell Crowe (@russellcrowe) 2016 m. lapkričio 11 d
//platform.twitter.com/widgets.js
Vienas geriausių koncertų mano gyvenime. Galėjo išgirsti kaiščio kritimą. Poezija ir pagarba. Laukiu kiekvieno brangaus žodžio. RIP Leonardas Cohenas.
— Josh Groban (@joshgroban) 2016 m. lapkričio 11 d
„Savo dainose Leonardas Cohenas užfiksavo ne tik vienatvę, bet ir žmogaus gyvenimo esmę: meilę, grožį, humorą ir socialinį įsitraukimą.
— Airijos prezidentas (@PresidentIRL) 2016 m. lapkričio 11 d
Anjara: