Josephas ‘Joe’ Herbertas mirė, 73 metus vadovavo Marquette Photo Supply
Franklinas Rooseveltas buvo prezidentas, kai Joe Herbertas pradėjo pardavinėti fotoaparatus ir objektyvus „Marquette“ nuotraukų reikmenys.
73 metus P. Herbertas siekė to ir dar daugiau. Į jo parduotuvę 63-ioje gatvėje vaikai užsuko svajoti. Jis atpažino jų ilgesį, kai jų plačios akys pažvelgė į visus Leicas, Nikons, Hasselblads, Sonys ir Canons. Jis ištraukdavo kameras ir parodydavo, kaip jos veikia. Jei jie norėtų objektyvo, bet negalėtų to sau leisti, jis galėtų jį jiems duoti tyliai, kitą kartą mokėk.
Vyresni klientai ateidavo su riestainiais ir kavos pyragėliais, kad galėtų kurį laiką pasėdėti. Jie įsitaisė patogiose kėdėse, ištrauktose iš kirpyklos, kurioje greta dirbo jo brolis Pitas. Jie gali pasipasakoti apie vaiką, kuris turėjo problemų mokykloje, arba žinią, kad gydytojas nori, kad jų žmona atvyktų atlikti daugiau tyrimų.
Mes jį vadinome kunigu, – sakė jo dukterėčia Karolina Ilginis. Jie gėrė kavą ir kalbėjosi. Jis pasakė, kad jie turi ištraukti viską iš savo sistemos ir: „Aš tik jų klausau.“ Jis buvo labai geras klausytojas.
Jis buvo tavo kaimynystės dėdė, sakė ji. Daugelis jį vadino „dėde Džo“.
Tai buvo tarsi senamadiškas mažas miestelis, – sakė 54 metų Kathy Gordon Davis, kuri prisimena, kaip vaikystėje lankėsi parduotuvėje, kai joje buvo daug radijo imtuvų, stereo aparatų ir magnetofonų. Kai įeidavau, jis manęs paklausdavo, kaip laikosi mano tėtis.
Pasak jo dukterėčios, 93 metų ponas Herbertas, kuris nekreipė dėmesio į žmones, kurie tik ieškojo, mirė sekmadienį Motinos Teresės namuose Lemonte.
Jis buvo pirmasis vaikas, gimęs Amerikoje imigrantams iš vengrų Peteriui ir Elizabeth Herbert. Jie buvo iš Vemendo kaimo. Jie buvo vadinami Dunojaus švabais – vokiečiais, kurie plūduriavo Dunojaus upe ir apsigyveno kitur. Namuose buvo kalbama vokiškai ir vengriškai. Jo tėvas buvo kirpėjas.
Jaunasis Džo lankė Šv. Mikalojaus Tolentine mokyklą. Darbo etika, padėjusi jam ilgai dirbti savo verslą, buvo akivaizdi vaikystėje. Jis pardavinėjo kiaušinius nuo durų iki durų, gyveno Golfmoor užmiesčio klube 79-ojoje gatvėje ir dirbo kėglių statytoju Marzano boulinge 63-ioje gatvėje. Jis sakė net prižiūrėjęs cirko motociklų šeimą – cirko pramogautojus, kurie balansavo ant motociklų.
Baigęs Lindblomo vidurinę mokyklą, pradurtas ausies būgnelis neleido jam tarnauti kariuomenėje, sakė jo dukterėčia Mary Ann Scott. Taigi jis dirbo orlaivių variklių gamintojams, kurie aprūpino karo pastangas – Studebaker gamykloje Archer ir Cicero ir Dodge gamykloje sausumoje, kuri galiausiai tapo Ford City Mall dalimi.
Jis visada gerai mokėjo rankas, sakė Scottas. Jis galėjo bet ką pataisyti.
1944 m. lapkritį jis atidarė „Marquette Photo Supply“, galų gale perkeldamas ją per porą durų iki 3314 W. 63rd St. Jis pardavė ir taisė fototechniką bei apdorojo juostas. Jo tėvas ir brolis, taip pat vardu Petras, valdė greta esančią kirpyklą. Jaunuoliai su tėvais gyveno už parduotuvės esančiame bute.
Dešimtmečius jis tiekė įrangą fotografijos studentams daugelyje aukštųjų mokyklų, įskaitant Mother McAuley, kur Davisas vadovauja vizualiųjų menų ir technologijų skyriui.
Jei jis turėtų klientų, turinčių seną fototechniką, didintuvą ar skaidrių projektorių, daiktų, kurių jie nebenaudoja, dovanotų mums, – sakė ji. Jis mums duos daiktus už nuolaidą.
Jis ten pasilikdavo vėlai, jei mums ko nors prireikdavo, jei bėgdavome į vestuves, sakė Anthony Lullo, „Artlynn Photography“ Evergreen parke ir Lansinge savininkas. Tiesiog fantastiškas žmogus, senų laikų, senosios mokyklos verslo savininkas.
Ponas Herbertas toliau dirbo sulaukęs 90-ies, nesustoja iki gegužės pabaigos. Jo šeima planuoja ir toliau eksploatuoti „Marquette Photo Supply“ ribotomis valandomis, tačiau tik trumpą laiką.
Tai eros pabaiga, sakė Ilginis.
P. Herbertas mylėjo savo du iš eilės vokiečių aviganius, abu vardu Tanya.
Būdamas 70 metų jis vedė Barbarą Davis, našlę, kuri kartu su savo velioniu vyru vadovavo Čikagos vejos cheminiam valytuvui. Jis mylėjo Barbarą ir nenorėjo daugiau būti vienas, – sakė Ilginis.
Be žmonos ir dukterėčių, pono Herberto liko jo sūnėnas Peteris, Barbaros vaikai Babette Meiners ir Owen Davis bei daug dukterėčių, sūnėnų, prosenelių ir prosenelių.
Planuojamas vizitas už 15 val. iki 21 val. Penktadienis Blake-Lamb laidojimo namuose Oak Lawn. Laidotuvių mišios bus sakomos šeštadienį 11 val. Šv. Ritos iš Kasijos šventovės koplyčioje, 7740 S. Western, o po to bus laidojamos Šventojo kapo kapinėse.
Į jo skrynią jo šeima planuoja įdėti plėvelę ir juvelyro lupą, kuria jis apžiūrėjo mažytes darbines kamerų dalis.
Anjara: