Ramble with Storm: Wild things, Larry Lujack & Steve Dahl

Melek Ozcelik

Galvoju apie dalykus ryte Audra , mūsų šeimos mišri laboratorija.



Prisimenu, traukiau už Steve'as Dahlas grįžti į studiją ir įspirti į užpakalį Laris Lujackas.



Praėjusią naktį kaip tik ėjau miegoti, kai per radiją nuskambėjo žinia, kad Lujackas, vienas didžiausių visų laikų didžėjų, jam atidavė savo pareigas. Dave'as Hoekstra šiame „Sun-Times“ kūrinyje mirė.

Mano pirmoji mintis buvo apie laiką, kai Lujackas atėjo į studiją Steve ir Garry šou metu. Yra interviu su Grobšteinai , vienas iš nedaugelio to liudininkų, paskelbta čia , tai užfiksuoja jausmą.

Tiesiog prisimenu, kaip įprastai ruošdavausi darbui Steve ir Garry. Pirmaisiais gyvenimo Čikagoje metais dirbau antroje pamainoje. Tai buvo 1985 m.



Staiga vyksta kažkoks susirėmimas ir Lujackas transliuoja jų šou, o Dahlas į studiją negrįžo. Iš pradžių maniau, kad tai radijo bitai, tada supratau, kad tai teisėta.

Kaip savo interviu sakė Grobšteinas, tai nebuvo šiek tiek. Tai nebuvo netikra.

Ir aš pagalvojau, Damm, tai sunkus jaudinantis miestas.



Kitas mano prisiminimas apie Lujacką, kai buvau vaikas, buvo gyvūnų istorijos. Matyt, tai buvo sindikuotas bitas, nes aš jį pasiėmiau per mūsų vietines radijo stotis Pensilvanijos rytuose.

Kiekvienas, kuris rašo apie gyvūnus, net ir liečiamuoju būdu, turi šepetėlius su „Animal Stories“.

Ar jiems viskas bus gerai, Dėdė Laras ? yra žyma iš Lil' Tommy tai yra našta mums visiems, rašantiems ar pranešantiems istorijas apie gyvūnus.



Daugiau gyvūnų, nei tikėjausi šį rytą, vienas su įspūdingu saulėtekiu, raudona aušra, žadančia lietų ar ką nors vėliau.

Pietinės senos molio duobės vakarinėje pusėje paraudo gedulingas balandis. Pietinės duobės rytinėje pusėje aplink medžius bėgiojo pilka voverė. Vakaruose esančiame ežere girdėjosi keletas kanadinių žąsų.

Keista, bet neatrodė, kad nė vienoje duobėje būtų jokių šviežių poledinės žūklės skylių.

Grįžus mieste, banko termometras rodė 37 laipsnius, beveik 30 laipsnių šilčiau nei pastarosiomis dienomis.

Grįžęs namo, pilka voverė užbėgo ant kaimyno klevo, o mėsa jo net nematė. Juokinga, ko pasiilgsti, kai to nesitiki.

Manau, voverei viskas bus gerai, Dėdė Laras .

Anjara: