Sekmadienį vykusiuose rinkimuose suskaičiavus 95% balsų, Ludovic Orbano nacionaliniai liberalai nugalėjo populistinę socialdemokratų partiją. Tačiau socialdemokratai, regis, nepateks į viršų po rinkimų užsitęsusiose ginčuose dėl naujos koalicinės vyriausybės sudarymo.
Rumunijos centro dešinės ministras pirmininkas pirmadienį atsistatydino po visuotinių rinkimų, kuriuose rinkėjai nominalią pergalę iškovojo kairiosios pakraipos populistinė opozicijos partija.
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose suskaičiavus 95% balsų, Ludovic Orbano nacionaliniai liberalai nugalėjo populistinę socialdemokratų partiją. Tačiau socialdemokratai, regis, nepateks į viršų po rinkimų užsitęsusiose ginčuose dėl naujos koalicinės vyriausybės sudarymo.
Suskaičiavus daugumą biuletenių, populistinė, į korupciją linkusi ir mokesčių požiūriu neapgalvota socialdemokratų partija (PSD) surinko apie 30 proc. Progresyvus aljansas USR-Plus, kuris įsipareigojo nepriklausyti jokiai socialdemokratų vadovaujamai vyriausybei, surinko apie 15% balsų.
Tik dvi kitos partijos peržengė 5 proc. slenkstį, kad patektų į Parlamentą: kraštutinių dešiniųjų aljansas AUR, kurio griežtas pasipriešinimas koronaviruso apribojimams sulaukė beveik 9 proc. rinkėjų, ir UDMR partija, atstovaujanti šalies vengrų mažumai, kuri laimėjo maždaug. 6 %.
Anksčiau pirmadienį V.Orbanas pareiškė, kad koalicijos derybos su socialdemokratais negali būti svarstomos, tačiau nepateikė aiškaus paaiškinimo, kaip jo partija tikisi pasiekti naują valdančiąją daugumą 465 vietų dviejų rūmų parlamente.
Noriu labai aiškiai pasakyti, mes niekada nesiderėsime su PSD, neleisime PSD kenkti Rumunijai“, – sakė Orbanas.
AUR aljansas buvo įkurtas vos prieš metus, vadovaujant, kovojančiam prieš tos pačios lyties asmenų santuokas ir palaikant stačiatikių bažnyčios dvasininkus, kurie nepaisė pandemijos apribojimų Rumunijoje rengti religines ceremonijas. Tačiau stebėtinai gerai sekėsi tarp Rumunijos emigrantų – pirmavo Italijoje, o Ispanijoje ir Prancūzijoje užėmė antrąją vietą.
Maždaug 4 milijonai rumunų, gyvenančių užsienyje, daugiausia Vakarų Europoje, tradiciškai balsavo už į reformas orientuotas partijas, siekiančias sujungti apygardą su Europos Sąjungos pagrindine srove, tačiau pandemija, matyt, sujaukė tradicines ištikimybes.
Nacionaliniai liberalai valdė Rumunijos mažumos vyriausybę nuo 2019 metų spalio, kai socialdemokratai pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente po chaotiškos kadencijos, kai per tris ministrus pirmininkus ir dešimtis ministrų per vos trejus metus. Socialdemokratų vadovaujama vyriausybė sulaukė griežtos ES kritikos dėl jos kišimosi į teismų sistemą ir korupcijos skandalų, susijusių su garsiais nariais, pakopą.
Tačiau ji nepaisė priešrinkiminių apklausų ir tapo nominaliąja sekmadienio balsavimo nugalėtoja su neįgyvendinamais pažadais išsaugoti Rumunijos gerovės valstybės modelį ir po to, kai mažumos nacionalinių liberalų vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl pandemijos valdymo.
Rumuniją dar prieš pandemiją kankino plačiai paplitęs skurdas – daugiau nei 25 % 19 milijonų gyventojų pragyveno iš mažiau nei 5,50 USD per dieną. Pandemija paaštrino struktūrines problemas, įskaitant beveik žlugusią visuomenės sveikatos priežiūros sistemą.
Tikimasi, kad dėl pandemijos ir su virusu susijusių apribojimų Rumunijos fiskalinis deficitas šiais metais padidės iki maždaug 9 % bendrojo vidaus produkto, palyginti su 4,3 % 2019 m. Koronavirusas ir toliau plinta Rumunijoje – beveik du trečdaliai iš daugiau nei pusės milijono infekcijų ir beveik pusė iš daugiau nei 12 300 su virusu susijusių mirčių, užregistruotų vien per pastaruosius du mėnesius.
Sekmadienį balsuoti atėjo tik 33 % potencialių Rumunijos rinkėjų, palyginti su beveik 39,5 procento 2016 m.. Stebėtojai dėl istoriškai žemo rinkėjų aktyvumo kaltino rinkėjų baimę užsikrėsti, bet ir bendrą nusivylimą Rumunijos politine klase.
Anjara: