Andrea Bocelli tiki pakeliančia muzikos galia gerais ir blogais laikais
Bocelli koncertuoja po 2020 m. išleisto albumo „Believe“ – giliai introspektyvią kelionę į jo paties dvasingumą, su tokiomis dainomis kaip Leonardo Coheno „Hallelujah“, „Rodgers“ ir „Hammersteino You’ll Never Walk Alone“ bei „Amazing Grace“ duetu su Alison Krauss ir kt.
Tikėjimas yra galingas dalykas.
Sujunkite jį su muzika ir galėsite išjudinti publiką visame pasaulyje.
Italų tenoras Andrea Bocelli tai įrodė savo emociškai įkrautu 2020 m. Velykų pasirodymu „Nuostabioji malonė“, kai jo mylimoje Italijoje ir visame pasaulyje kilo pandeminis uždarymas. Nebuvo fiziškai publikos – tik Bocelli, mikrofonas ir vargonininkas kaip akompanimentas. O spektaklį tiesiogiai transliavo trys milijonai „YouTube“ žiūrovų ir dar 28 milijonai per pirmąsias 24 valandas.
Tai buvo „Music for Hope“ renginys, skirtas priminti pasauliui, kad net vienu tamsiausių istorijos laikotarpių muzika gali pakelti nuotaiką.
Po septynių mėnesių Bocelli išleido savo 17-ąjį studijinį albumą „Believe“ ir giliai introspektuojančią kelionę į jo paties dvasingumą, su tokiomis dainomis kaip Leonardo Coheno „Hallelujah“, „Rodgers“ ir „Hammersteino You'll Never Walk Alone“ bei „Amazing Grace“ duetu su Alison Krauss. kiti.
Bocelli dabar keliauja į turą ir grįžta į asmeninius koncertus arenoje, kurie tapo išskirtiniu jo kritikų pripažintos muzikinės karjeros, karjeros, apimančios šešias „Grammy“ apdovanojimų nominacijas, pasirodymus keturiems JAV prezidentams, trims popiežiams, Didžiosios Britanijos karališkajai šeimai, ženklu. 2006 m. olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija Turine (Italija).
Turas į Allstate areną atvyks ketvirtadienio vakarą.
Toliau pateikiamas redaguotas interviu el. paštu su 63 metų dainininke.
K. Savo muziką pandemijos metu atlikote dviejuose labai jaudinančiuose pasirodymuose. Vienas buvo koncertas Milano katedroje, kitas – teatre „Teatro Regio di Parma“. Abu buvo padaryti be publikos. Koks buvo jausmas (nes koncertuojate prieš dešimtis tūkstančių žmonių viename koncerte)? Ar tam tikru lygmeniu jautėte tuštumą, nes nebuvo publikos? Ir kodėl buvo svarbu atlikti šiuos spektaklius?
KAM. Milano renginys buvo ne koncertas, o proga kartu melstis (nes, kaip sakytų šv. Augustinas, giedoti – tai melstis du kartus.) ir dar kartą patvirtinti krikščioniškos žinios apie atgimimą ir nugalinčią gyvybę galią. Duomo buvo tuščias, bet mano vienatvė buvo tik akivaizdi: mūsų buvo dešimtys milijonų ir, nors ir praktiškai, bet mes buvome glaudžiai susiję. Buvo nepaprastai emocionalu per šį priverstinį atsiskyrimą jausti tiek daug vienybės ir solidarumo. Kalbant apie kalėdinį koncertą Regio di Parma, šiuo atveju visuomenės reakcija pranoko mano drąsiausius lūkesčius, kaip dar vieną įrodymą, kad žmonės alksta grožio ir dvasingumo; jiems dabar labiau nei bet kada reikia vėl pradėti dialogą su savo siela.
Andrea Bocelli
Kada: 19.30 val. spalio 14 d
Kur: Allstate Arena, 6920 N. Mannheim, Rosemont
Bilietai: 80 USD +
Informacija: ticketmaster.com
K. Koks jausmas grįžti į gyvus pasirodymus?
KAM. Esu be galo laiminga. Man buvo sunku būti be ryšio, kurį galite užmegzti gyvo pasirodymo metu. Tiesioginė transliacija yra įdomi alternatyva, tačiau pilnos auditorijos magija yra neprilygstama. Tiesioginis kontaktas su publika man tebėra esminis ir taip pat yra būdas padėkoti tiems, kurie visame pasaulyje nuosekliai ir meiliai mane seka daugelį metų.
K. Naujojo albumo pavadinimas Believe yra galingas žodis. Kuo, jūsų manymu, žmonės patikės šiais sunkiais pasaulio laikais?
KAM. Albumas yra savotiška dvasinė autobiografija. Tai kelias, nusėtas dainomis, kurios gali prabilti į sielą, paskatindamos klausytoją susidurti su savo dvasine dimensija ir suprasti jos varomąją jėgą. Projektas remiasi trimis sąvokomis, iš kurių pirmoji yra būtent tikėjimas. Kartu su viltimi ir meile ji sudaro teologines dorybes: krikščioniškos veiklos pamatą. Aš tai vertinu kaip statymą, iššūkį, kurį verta priimti.
K. Kiek jūsų gyvenime svarbus tikėjimas, tikėjimas Dievu?
KAM. Tikėjimas yra mano asmeninis kelrodis, mano stiprybė. Tai pagrindinis mano gyvenimo elementas; neįkainojama dovana, kuri mane palaiko kiekvieną dieną. Tie, kurie tiki, gerina savo gyvenimą ir pasaulį. Tikėti, visų pirma, reiškia tikėti gėrio galia ir kiekvienoje kryžkelėje eiti link gėrio. Sąžinė visada žino, kaip teisingai reaguoti, nes Dievas visada kalba su mūsų sąžine. Viskas priklauso nuo to, ar turite drąsos jo klausytis.
K. Kaip atsirado duetas su Alison Krauss?
KAM. Daug metų stebėjau jos karjerą. Ir tai buvo maloni staigmena, kad galėjome sujungti mūsų balsus naujoje vienos įtaigiausių visų laikų dainų – padėkos himno – versijoje.
K. Jūsų muzika taip pat tampa šeimos reikalu. Jūsų mažametė dukra Virginija su jumis atliko duetą „Ich Liebe Dich“ (ji taip pat yra labai pasiekusi pianistė!), o sūnus Matteo netrukus išleis savo pirmąjį solinį albumą. Ar skatinote savo vaikus užsiimti muzika? Ar mokei dukrą groti pianinu?
KAM. Skatinau juos tikrai ne iš muzikos daryti profesiją, o mokytis ir ją lankyti. Visi mano vaikai taip elgėsi, net mano vyriausias Amosas baigė konservatoriją, kurioje studijavo fortepijoną, nors vėliau mieliau siekė mokslinės karjeros – įgijo aviacijos inžinieriaus diplomą. Muzikos kalba gali pagerinti žmones, paveikti mūsų sąžinę ir prisidėti prie dvasinės evoliucijos. Muzikos studijos suteikia daug patirties, kuri praturtina sielą; muzika yra draugas, kuris lydi tave per gyvenimą. Virginija fortepijono mokosi ne pas mane, o pas gerą mokytoją.
K. Ar davėte savo sūnui Matteo kokių nors patarimų apie muzikos verslą? Jei taip, kas tai buvo?
KAM. Nuo pat pradžių labai aiškiai įspėjau jį apie sunkumus, kuriuos gerai žinau, sakydamas, koks sudėtingas yra šou verslas. Bet tai buvo jo pasirinkimas, be to, jis turi tai, ko negali išmokti – talentą. Manau, kad talentą jis neseniai pademonstravo su savo pirmuoju singlu „Solo“. Būti menininko sūnumi yra dviašmenis kardas; garsi pavardė suteikia pirminį pranašumą, už kurį mokate, tačiau vėliau, o tai gali tapti trūkumu. Labai džiaugiuosi matydamas, kaip Matteo savarankiškai ieško savo stiliaus, atsižvelgdamas į savo asmenybę ir jautrumą.
K. Neseniai iš naujo išleidote savo „Central Park“ albumą koncerte, kurį iš pradžių skyrėte savo tėvui? Kaip manote, ką tėvas būtų pagalvojęs apie jūsų muziką, šlovę? Ko jis jus išmokė apie tėvystę?
KAM. Daug kartų per daugelį metų būčiau norėjusi, kad jis būtų šalia savęs, net jei tik tam, kad parodyčiau jam meilės ir dėkingumo išraiškas, kurias man reiškia žmonės. Esu jam labai daug skolingas. Deja, jis mus paliko per anksti, nors galėjau su juo pasidalinti pirmaisiais karjeros metais, pirmaisiais sėkme. Asmenybės požiūriu mes buvome skirtingi, bet manau, kad tai, kas mus sujungė, buvo tam tikras žmogiškumas, bendras jausmas. Mano tėvas išmokė mane vertybių hierarchijos, kurią aš pats tada bandžiau įdiegti savo vaikams. Išmokau atsidavimo darbui, sąžiningumo, nuoseklumo, meilės tėvynei. Taip pat iš savo tėvo išmokau nepaprastos tėvystės atsakomybės ir pavyzdžio, kaip mokymo priemonės, galios.
K. Koks buvo pasirodymas su Tony Bennett? (Be toliau paminėtų pasirodymų, 2011 m. jie abu įrašė „Stranger In Paradise“ seriale „Bennett's Duets II: The Great Performances“).
KAM. Tai buvo didelė garbė. Su naujomis emocijomis prisimenu Centrinio parko koncertą ir malonumą, kad 90-ojo gimtadienio proga su juo dalinuosi scena Radio City Music Hall Niujorke. Tony Bennettas yra didžiulis menininkas, gyva legenda, paskutinis iš didžiųjų kronininkų ir brangus draugas. Pasinaudoju proga, per šį interviu ir nusiunčiau jam didžiausią apkabinimą.
Anjara: